„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė. Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės. „Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai atsistatys ir klestės. Štai grybai išgyveno visas katastrofas ir suklestėjo. Klausimas tik – kaip mes norime gyventi šioj žemėj su tais ištekliais kurie mums liko“, – LRT RADIJUI pasakoja pašnekovė. Susitikusios seniausiame Vilniaus miške Vingio parke po lietaus su Aurelija leidžiamės nuošalesniais takeliais ir ieškodamos grybų kalbamės apie dėmesingą buvimą gamtoje, apie žmones traukiančią grybų įvairovę ir apie tai kodėl ji savo edukacijų dalyviams sako, kad gamtoje nėra mirties. Autorė Vaida Pilibaitytė Aurelijos Plūkės nuotraukoje – Lipnusis tampriagrybis (Calocera viscosa)