Šįkart paskaita bus apie liaudiškąjį pamaldumą. Klausysimės istorikės Modestos Pakalnytės paskaitos „Lietuvos parapijų špitolės ir špitolininkai katalikiškosios Apšvietos epochoje“. Špitolė – lenkiškas žodis, reiškiantis prieglaudą seneliams, elgetoms, neįgaliesiems, įsipareigojantiems pagal galimybes patarnauti bažnyčioje. Lietuvoje špitolės pradėtos steigti XVI a. Prie parapinių bažnyčių kone visuotinai paplitusios XVII a., jos tapo itin reikšmingu pastoracinės struktūros elementu,...

Diskusija „Kas nužudė literatūros kritiką?“. Išgirsime pokalbį apie dabartinę kritikos padėtį. Sužinosime, kad apie 31 proc. žmonių į rankas nėra paėmęs nė vienos knygos. Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.

Diskusija „Visuomenė tyli, o knygos kalba“. Moderatorė Birutė Rutkauskaitė. Laidoje aptariama, kodėl psichinės ligos taip stigmatizuojamos. Ar paveiki psichologinė pagalba ir kaip pastebėti, kad žmogus nori išeiti iš šio pasaulio ir kt. Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.

Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius...

Pasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII amžiuje“. Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Kadangi erdvių užvažiuojamųjų namų mieste nebuvo, XVI amžiaus antroje pusėje vilniečiams įvesta nauja prievolė – priimti...

Fribūro universitetas (1889–2019) – dvasios ir žinių, tautų ir kultūrų sandūroje. Girdėsite du pranešimus, įrašytus Bažnytinio paveldo muziejuje. Pirmąjį skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Antrasis paranešėjas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto darbuotojas dr. Justinas Dementevičius. Jo tema „Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkurtoje...

Nuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 metais galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra paklausios ir skaitomos būtent dabar? Apskritai, kodėl vis daugiau žmonių skaito faktinę literatūrą, išmoningai parašytas biografijas, bet ne grožinius tekstus? O jeigu atsigręžtume į lietuvių negrožinių knygų pasaulį, kodėl mūsų negrožinė literatūra yra...

2019-uosius Seimas yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pratizaninis karas prieš sovietų okupaciją išryškino daugelį pasiaukojusių laisvės kovotojų. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas tarp jų užima ypatingą vietą. Jis net vadinamas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Paskaitą apie jį skaito Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji sako, kad rėmėsi Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės (tai Jono Žemaičio marti) straipsniu „Generolo...

Prieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus. Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“ Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana...

Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“. Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo...

Ar knyga miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių galia sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą paveikti knygų. Kai kada tikslingai parinkti literatūros kūriniai gali įgauti net gydomąjį poveikį. Taigi – ar knygos išlaikė savo galią medijų epochoje? Diskusijos moderatorius Kristupas Sabolius, dalyvauja Jūratė Sučylaitė ir Kęstas Kirtiklis....

2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau stebima jų nykimo tendencija. Turbūt girdėjote, kad LRT portalas gražiausiu vietovardžiu išrinko žodį Pelėdnagiai. Esama kaimo Gimtinė. Vietovardžiais kalbininkai vadina ne tik miestų, miestelių, viensėdžių, dvarų pavadinimus, bet ir ežerų, upių,...

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininko dr. Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš...

Istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia Lietuvos soduose ir darželiuose įprasta gėlė jurginas turi įdomią ir net intriguojančią istoriją. Dar XVI a. iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia įvairiaspalve...

Klausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesutrūkinėjęs siūlas rodo visą audinio grožį. Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir...

Klausysimės diskusijos „Špenglerio idėjų pėdsakai civilizacijos istorijos tyrinėjimuose“. Pasitinkant Oswaldo Spenglerio knygos „Vakarų saulėlydis“ I tomo lietuviškąjį leidimą. Moderatorius Vytautas Rubavičius, dalyvauja Antanas Andrijauskas, Rasius Makselis ir Antanas Rybelis. Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius patiria Vakarų civilizacija, ko galėtume pasimokyti iš Špenglerio, kaip naujųjų laikų lietuvių filosofai Šalkauskis ir Maceina analizavo ir vertino...

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku...

Gyvybingi archyvų šaltiniai vis dar pateikia naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus: Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Gotfrydą Ostermejerį ir kitus. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos Aleknavičienės paskaitos „Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kaip tradicinės žodinės kūrybos formos padėjo istorinei bendruomenei kurti socialinę bei kultūrinę tapatybę, atpažinti...

Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje. Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti...

Šįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989 m., Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“ pagal šio poeto eiles, teatruose statomas Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio pjeses. Šį išeivijos sukurtos literatūros grįžimą į Lietuvą galėtume palyginti su potvyniu ar sprogimu, matomu ir tiems,...

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario...

Juozo Tumo-Vaižganto metai. Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaitoje „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės...

Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas. Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus...

2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Diskusija „Atsisveikinimas su Laikinąja sostine“ apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra. Kaip teigia diskusijos dalyviai, šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką. Diskusijoje dalyvavo Daiva Citvarienė, Aleksandra Fominaitė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius. Moderavo Rytis Zemkauskas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje...