Pokalbis su Galina Dauguvietyte.

1949 m. radijo studijoje Borisas Dauguvietis įrašė A. Puškino Barono monologą iš „Šykščiojo riterio”. Tai buvo pirmas ir paskutinis B. Dauguviečio balso įrašas, tapęs pirmuoju Lietuvos radijo įrašu. Iš režisieriaus mokinių – M. Mironaitės, A. Radzevičiaus, G. Jackevičiūtės, A. Kernagio prisiminimų, įrašytų 1965 m. laidoje „Didelis meninis gyvenimas”, mums prieš akis iškils monumentalus menininko paveikslas. Jį žaismingai papildys dukros – režisierės Galinos Dauguvietytės prisiminimai iš...

Klausysimės rašytojos Vandos Juknaitės pokalbio su skulptoriumi Stanislovu Kuzma iš laidų ciklo „Apie riziką gyventi”, įrašyto 2005 metais. Ši laida – tai žodinis skulptoriaus credo: apie meno prigimtį, meno kūrinio vertę, žmonių santykius ir jausmus, apie „pergudrautą” likimą ir Dievo suteiktą malonę...

Poetas Sigitas Geda. 1995-ieji. II dalis. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Sigitą Gedą kalbina Valdas Gedgaudas.

Poetas Sigitas Geda. 1995-ieji. I dalis. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, poetą Sigitą Gedą kalbina Valdas Gedgaudas.

Legendinis amerikiečių literatūros klasikas Markas Tvenas populiarumo nepraranda iki mūsų dienų: jį skaito jauni ir seni, cituoja įvairiausių specialybių ir pomėgių žmonės – nuo aludarių iki kosmonautų. Apskritai, Marko Tveno kūryba fenomenali ir nesenstanti – daugiau kaip šimtmetį parafrazuojama, ekranizuojama, inscenizuojama, radiofonizuojama... Lietuvos radijo teatre 1985 m. buvo įrašyta radiofonizacija „Kaip buvo suvedžiotas Hadlibergas” – spektaklis sukurtas Marko Tveno apsakymo „Žmogus,...

Lietuvoje iki Atgimimo nebuvo išleistas nė vienas Alės Rūtos kūrinys. Rašytoja vadinta socializmo priešininke, Lietuvos vaduotoja, beje, teisingai – ji tokia ir buvo. Tik 1992 m. Lietuvoje buvo išleista jos knyga, kurioje išspausdinti trys romanai: „Trumpa diena”, „Motinos rankos” ir „Kelias į kairę”. Pradėjusi savo kūrybinį kelią eilėraščių rinkiniu „Be Tavęs”, Alė Rūta, sulaukusi brandos vėl grįžo prie lyrikos. Tačiau eilėraščių knyga „Tyloj kalbėsi”, išleista 2002 m., persmelkta...

Salomėja Nėris – tragiško likimo poetė. Pasibaigus karui ji iš Rusijos sugrįžo į Lietuvą jau serganti sunkia liga. Gulėdama ligoninėje poetė rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, savotišką poetinį testamentą, kurį parašė gyvendama toli nuo Lietuvos. Šią knygą – eiles, atsiradusias iš meilės, begalinio ilgesio, kančios ir sopulingo tikėjimo – pavadino „Prie didelio kelio”, tačiau leidėjai rinkinį pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti”. Poetei tai buvo priešmirtinis smūgis į...

Vėlinės – rimties, susikaupimo, apmąstymų ir prisiminimų metas. Žvakių liepsna bent akimirkai sujungia mūsų, gyvųjų, pasaulį su mirusiųjų, ir mes ateiname pagerbti išėjusiųjų praeities ir savo ateities... Laidoje aktoriai Valentinas Masalskis, Gražina Urbonaitė ir Vytautas Rumšas skaitys Vytauto Mačernio, Aldonos Puišytės ir Kazio Bradūno eiles. Apie senovės lietuvių sielos sampratą pasakos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Skambės ištraukos iš laidų „Vidurnakčio lyrika“, „Po lyros...

Režisierius Vladas Limantas – unikali ir įdomi asmenybė. Jo kūrybinė biografija prasidėjo nuo 1944- ųjų: vaidino Vilniaus „Vaidilos” teatre, vėliau Vilniaus dramos teatre. 1952-aisiais baigė režisūrą A.Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. Buvo Klaipėdos dramos teatro, Lietuvos televizijos, Šiaulių dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, dėstė Lietuvos konservatorijoje, o 1963 m. atkūrė Vilniaus universiteto teatrą. Mūsų fonduose saugomas unikalus įrašas – 1956 metais Vlado Limanto...

Poetas Henrikas Nagys nemėgo „budistiškai kilnių recenzentų bei teisėjų”, apskritai, kalbų apie jo kūrybą. Tačiau kartą Santaros suvažiavime jis pats prabilo apie savo poeziją. Poetas Henrikas Nagys iš arčiau: apie išgyventus metus toli nuo Tėvynės, ilgesio valandas, būties ir nebūties poeziją. Girdėsime ištraukas iš Henriko Nagio kūrybos vakaro, įrašyto 1991 m., taip pat ištraukas iš 1995 m. laidų „Literatūros akiračiai” bei „Vidurnakčio lyrika”.

Rašytojo Juozo Kralikausko gyvenimas buvo kupinas nostalgijos ir sentimentų: „Per ilgus dešimtmečius mano kūnas gyveno tolimoje šiaurės pašvaisčių Kanadoje, – rašė jis, – bet dvasia ir širdis – tėvynėje... Jeigu būčiau nusipelnęs dangaus, melsčiau tikrosios laimės – leisti man būti tėviškėje medeliu, krūmu, paukšte, vėjėliu, erškėtrože, tulpe, laumžirgiu, kregžde...” Girdėsime ištraukas iš Valentino Strazdelio laidų „Egzodo rašytojai”, įrašytų 1997 m. Rašytojas Juozas Kralikauskas kalbės...

„Didžiulių pušų pavėsy...” Taip pavadinta 1976 metais įrašyta literatūrinė – muzikinė kompozicija apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Scenarijaus autorė ir režisierė Stefa Nosevičiūtė tuomet pirmą kartą panaudojo tiek daug autentiškos, dokumentinės medžiagos: skambėjo laiškų Sofijai, muzikos kūrinių, įvairių straipsnių bei atsiminimų ištraukos. Šis spektaklis ypatingas dar ir tuo, kad tai yra vienintelis puikių aktorių, Laimono Noreikos ir Monikos Mironaitės, dueto įrašas Lietuvos...

Menininko gyvenimo neįmanoma atskirti nuo jo kūrybos, todėl net menkiausia biografijos detalė, artimo žmogaus prisiminimai padeda mums suvokti kūrėjo fenomeną. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo spalvas, dvasines būsenas padeda atskleisti jo sesers – menotyrininkės Jadvygos Čiurlionytės atsiminimai ir paties menininko mintys iš knygos „Žodžio kūryba”, kurią sudarė Vytautas Landsbergis. Skambės ištraukos iš laidų „Vakaras su knyga”, įrašytų 2000 m. Tekstus skaitys aktoriai Regina...

Antikos filosofas Sokratas laikomas išminčiaus idealu. Tai buvo žmogus, kuris gyveno taip, kaip kitus mokė gyventi. Nors savo mintis filosofas skelbė tik žodžiu, Sokrato vardą ir mokslą išgarsino jo mokiniai bei pasekėjai savo raštuose. Per amžius iš lūpų į lūpas eina ir Sokrato posakiai: „Žinau, kad nieko nežinau“, „Pažink pats save“, „Kvailio liežuvis aplenkia mintį“, „Ko nejaudina žodis, to neišjudins ir lazda“, „Negalima gydyti kūno, negydant sielos“, „Kiek daug pasaulyje daiktų,...

Duona, Žemė ir Vanduo... Visa tai nepakartojama, amžina ir sakralu. Čia glūdi poeto Kazio Bradūno gyvenimo prasmė, pašaukimas ir kūrybos ištakos. Poezija – tai Duona, kuria gyvas žmogus ir visa tauta. Poezija – tai ir Žemė, kurioje įsišaknijusi mūsų gimtoji kalba, mūsų praeitis... Pagaliau poezija – Vanduo, teikiantis gyvybę, malšinantis mūsų troškulį ir nuplaunantis žaizdas... Apie paguodžiančios, viltingos poezijos kūrėją Kazį Bradūną kalba etnologė Angelė Vyšniauskaitė, literatūrologai...

Juozas Tumas-Vaižgantas" ( spektaklio "Nebylys" ištraukos) (panaudota LD 6462,6463). „Deimančiukų ieškotojas“, savojo laiko didžiausias moralinis autoritetas, originalusis mūsų literatūros klasikas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena įspūdingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kultūros legendų. 1968-ais metais Lietuvos radijo teatre buvo pastatytas vaidinimas „Nebylys“ – pagal Juozą Tumą-Vaižgantą. Radiofonizacijos autorius Pranas Morkus. Režisierė Halina Jackevičiūtė....

Aleksando Puškino mažosios tragedijos, „Puota maro metu” ir „Akmeninis svečias”, radijo teatre įrašytos 1962-aisiais. Režisavo Augustinas Baltrušaitis. Muzika – Benjamino Gorbulskio. Garso režisierius Regimantas Kudirka.

Aleksando Puškino mažosios tragedijos „Šykštusis riteris” ir „Mocartas ir Saljeris” radijo teatre įrašytos 1962-aisiais. Režisavo Augustinas Baltrušaitis. Muzika – Benjamino Gorbulskio. Garso režisierius Regimantas Kudirka.

"Šimtaveidis " velnias(panaudota 2001 m. laida "Šaltiniai")Viena spalvingiausių ir ryškiausių mitinių būtybių lietuvių tautosakoje yra velnias. Kaip pasakytų etnografas Norbertas Vėlius – velnias yra „šimtaveidis”. Jis žmogų lydi nuo seno ir gali būti stiprus, silpnas, protingas, suktas, kvailas, jaunas, perkaręs, pavargęs... Tad kas gi yra tas velnias? Ką jis veikia? Kodėl pagonybės laikų geroji būtybė atėjus krikščionybei buvo paversta piktąja dvasia? Plačiau apie visa tai mums pasakos...

"Šimtaveidis " velnias(panaudota 2001 m. laida "Šaltiniai")Viena spalvingiausių ir ryškiausių mitinių būtybių lietuvių tautosakoje yra velnias. Kaip pasakytų etnografas Norbertas Vėlius – velnias yra „šimtaveidis”. Jis žmogų lydi nuo seno ir gali būti stiprus, silpnas, protingas, suktas, kvailas, jaunas, perkaręs, pavargęs... Tad kas gi yra tas velnias? Ką jis veikia? Kodėl pagonybės laikų geroji būtybė atėjus krikščionybei buvo paversta piktąja dvasia? Plačiau apie visa tai mums pasakos...

Girdėsite radiofonizuotą Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ antrąją dalį – „Vasaros darbai“. Spektaklį režisavo Tomas Vaisieta. Garso režisierius Algis Mateika. Vaidina aktoriai: Pričkų – Tomas Vaisieta, Krizą – Pranas Treinys, Slunkių – Antanas Pikelis, Laurą – Vytautas Rumšas, Selmą – Jonas Kavaliauskas, Jekę – Genovaitė Ciplinskaitė, Pakamorę – Algimantas Zigmantavičius. Epizoduose vaidina aktoriai Albinas Arkauskas, Janina Berūkštytė, Regina Paliukaitytė, Gintvilė Vaisietaitė, Vilius...

„Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime...“, – ragino savo tautiečius Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, pramonininkas Petras Vileišis. Apie vieną iškiliausių praėjusio amžiaus asmenybių Petrą Vileišį pasakoja Sigito Siudikos laida. Joje dalyvauja istorikas Jonas Aničas, rašytojas Mykolas Karčiauskas, technikos mokslų daktaras Algimantas Nakas, aktoriai Irmantas Jankaitis, Petras Dimša ir Violeta...