Visuomenės susirūpinimas dėl plynai kertamų vadinamosios II grupės ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų kilo lapkričio pradžioje. Pasak miškininkų, tokie kirtimai būtini siekiant stabdyti miško kenkėjų plitimą. Bet visuomenininkų teigimu, visoje Lietuvoje išduoti šimtai leidimų, kurie suteikia teisę kirsti ir sveikus medžius atrodo nepagrįsti. Aplinkosaugos koalicija dėl to raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas jai pavaldžias institucijas. Įvertinę viešoje erdvėje...

Lygiai po metų vyksiantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai, ekspertų manymu, gali reikšmingai nulemti pasaulio atsaką į klimato kaitą: ar viena didžiausių teršėjų toliau rodys lyderystę, kurią pavyko pademonstruoti dabartiniam prezidentui Džou Baidenui, ar ir vėl atsitrauks tuo metu, kai mokslininkai perspėja, jog pokyčių imtis būtina. Pastovesnę klimato lyderystę reiškiančios ES taip pat laukia svarbių sprendimų metas prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Kinija – dar viena...

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin E. Blaževič/LRT nuotraukoje - Punios šilas

Neseniai Europos Komisija į Palangą sukvietė aštuonių regiono šalių ministrus aptarti veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti. Ir nors Baltija yra viena užterščiausių Europos jūrų, žuvų ir kitų gyvūnų būklės perspektyvos niekur neatrodo optimistiškai. Jūrose sunku kontroliuoti vienos rūšies būklę ar kurį nors taršos aspektą – viskas pernelyg glaudžiai susiję. Įvairūs ekspertai siūlo steigti saugomų jūros teritorijų tinklą, kuriame labiausiai žalinga žmogaus veikla būtų griežtai ribojama. Bet...

Ornitologas, mokslininkas, Klaipėdos universiteto lektorius Julius Morkūnas su kolegomis vertina vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Šiuo metu darbo - kaip niekada daug. „Paskutinius porą metų turime tikrą bumą, ir ornitologų paklausa labai išaugo“, - sako jis. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet Lietuvoje bus pastatytos 197 elektrinės. Ambicingų planų turi ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys. Pasak J. Morkūno, poveikio aplinkai vertinimas ir visas...

„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų. Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas geba susieti su kažkokiu simboliu ar metafora, kuri rezonuoja daugeliui žiūrovų. „Prieš 20...

Su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėju Justinu Kilpiu kalbamės apie vasarą užfiksuotus klimato (anti)rekordus, o taip pat svarbią mokslo iniciatyvą – greitąsias studijas, kurių metu nustatomas ryšys tarp ekstremalių orų reiškinių, t.y. karščio bangų, ekstremalių liūčių, sausrų, miškų gaisrų sukeltų nelaimių ir klimato kaitos. Kaip atliekamos tokios studijos? Ir kodėl jas atliekantys mokslininkai ragina neskubėti ekstremalių orų reiškinių priskirti klimato kaitai? Autorė Inga...

Prieš pora savaičių socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš Leedso festivalio Jungtinėje Karalystėje, kurio dalyviai po savęs paliko šimtus palapinių ir kalnus šiukšlių. Vaizdais dalijosi savanoriai, rinkę dar tinkamą naudoti įrangą, kurią vėliau perdavė labdaros organizacijoms. Savanoriai piktinosi neatsakingu daugiausia jaunų žmonių elgesiu ir stebėdamiesi klausė: ar čia ta karta, kuriai rūpi planetos likimas? Ar įmanoma pramogauti, gerbiant vietos erdvę ir tausojant aplinką? Ką tik iš...

Šią vasarą Vilniuje didelio atgarsio sulaukė gyventojų pasipiktinimas dėl planų iškirsti devynis vadinamojo Romain‘o Gary skvero medžius. Pastatą rekonstruoti planuojanti įmonė teigė, kad medžiai nesaugotini, nes ardo pamatą. Bet nepriklausomą ekspertizę užsakiusių visuomenininkų teigimu, medžiai auga ne ant pamatų ar stogo, o dirvožemyje ir pastatui nekenkia. Liepos pabaigoje į protestą prie planuojamų šalinti medžių Basanavičiaus g. įsijungė daug žinomų kultūros ir visuomenės atstovų....

Italijos klimato judėjimas „Ultima Generazione“ (liet. „Paskutinioji karta“) nuo 2021 metų blokuoja kelius, nuplaunamais dažais ir bulvių koše aptaško meno kūrinius ir paveldo objektus. Panašūs judėjimai veikia Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose. Visi jie deklaruoja siekį per kūrybingą konfliktą įtraukti klimato kaitą į žmonių kasdenybę ir politinę darbotvarkę. Tuo metu valdžios, teisėsaugos institucijos ir didžioji dalis visuomenės judėjimo veiklą laiko chuliganizmu...

Liepos pabaigoje apsilankę didžiausioje Lietuvoje žinomoje laukinės orchidėjos trumpalapio skiautalūpio augavietėje botanikos entuziastai aptiko kirtavietę. Gamtos fotografo Lino Žvaliausko įrašas socialinių tinklų paskyroje sulaukė šimtų komentarų. Į kilusią diskusiją įsijungė ir žinomi ekologai, ir Aplinkos ministerijos atstovai. Paaiškėjo, kad ši rūšis buvo įtraukta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą, bet 2007 m. išbraukta. Kodėl – niekas atsakyti negali. Visuomenininkai mano, kad tai –...

Toli nuo turistų akių yra Veneciją nuo potvynių saugantys kilnojami barjerai „Mozė“. Tiesa, didžiąją laiko dalį „Mozė“ guli po vandeniu, barjerai pakeliami tik per potvynius, galinčius miestui sukelti rimtesnių nuostolių. Dabar tokie potvyniai vyksta 15 dienų per metus. Prognozuojama, kad 2060-2070 metais jie vyks mažiausiai 180 dienų per metus. „Uždaryta, nekvėpuojanti lagūna yra „laguna morta“, mirusi lagūna“, – taip ateities perspektyvas apibūdina Venecijoje įsikūrusi gidė Aida...

„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė. Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės. „Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai...

Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo „deinfluencing“ arba vadinamojo „nuomonės išformavimo“ tendencija – vartotojai skatinami įvertinti, ar jiems tikrai reikia to visur išpirkto lūpdažio, gausiai reklamuojamos antklodės ar kitų internete geidžiamų ir neva gyvenimą palengvinančių daiktų. Nors ekspertai abejoja, kad ši nauja tendencija turi didelės įtakos vartojimo mažinimui, visgi, jų teigimu, tai neabejotinai skatina žmonių sąmoningumą. Apie šį ir panašius...

Dėstytojai ir studentai iš pelkių tyrimais garsaus Greifsvaldo universiteto Vokietijoje lankosi Lietuvoje tam, kad pamatytų, kaip atrodo sveikos pelkės ir įsikvėptų ateities darbams. Juos lydi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato geografas Gintautas Kibirkštis. Jis dalijasi savo tyrimais. Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Diskusijos per medžioklę leisti naudoti naktinio matymo taikiklius Lietuvoje tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Medžiotojų atstovai teigia, kad naktinius taikiklius siūloma leisti tik invazinėms rūšims ir šernams medžioti, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją. Dabar siekiantys įteisinti naktinio matymo taikiklius pateikia ir karo Ukrainoje argumentą. Tačiau tiek aplinkos, tiek ir krašto apsaugos ministerija tam pagrindo nemato, o gamtosaugininkai ir dalis politikų pabrėžia, kad,...

Likus mažiau nei metams iki rinkimų, Europos parlamente verda aštri kova dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas įpareigotų šalis nares atkurti buveines, kurių būklė šiuo metu vertinama kaip prasta arba bloga. Europos Taryba patvirtino sušvelnintą pasiūlymo variantą. Tarp pritarusių šalių - ir Lietuva, pasisakiusi už švelnesnius tikslus. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija paskaičiavo, jog pagal šį variantą, Lietuvoje iki 2030 metų reikėtų patvenkti 10...

„Mes jau pasigaminame pakankamai energijos, pasigauname pakankamai žuvies ir sulaukiame pakankamai turistų, kad gyventume pasiturinčiai. Toliau reikia galvoti apie tai, kaip dalintis tais ištekliais, šviesti žmones ir panaudoti jų kūrybiškumą“, – sako žinomas islandų rašytojas ir aplinkosaugos aktyvistas Andris Snæras Magnasonas. Ledynų tyrinėtojų anūkas jau beveik du dešimtmečius kovoja už Islandijos aukštikalnių išsaugojimą, inicijuoja diskusijas apie tvarią šalies ateitį ir ieško būdų...

Šių metų pradžioje Europos Komisija pranešė, jog pradeda ES teisės pažeidimo procedūrą dėl to, jog Lietuva nepakankamai sumažino oro taršą azoto oksidais, nemetaniniais lakiaisiais oro junginiais ir amoniaku. ES iškeltų oro teršalų sumažinimo tikslų nepasiekė daugiau nei pusei bendrijos narių. Vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovo Vitalijaus Auglio, esame šio sąrašo gale. Ministerija planuoja per metus sukurti naują Nacionalinį oro taršos mažinimo...

„Jau pirmosiomis valandomis po užtvankos susprogdinimo, šitas teroro aktas padarė gamtai daugiau žalos nei Ukrainos gamta patyrė per visą pusantrų metų trunkantį karą“, – sako ekologas Oleksyjus Vasyliukas iš nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos gamtos apsaugos grupė“. Organizacijos vertinimu, dėl birželio 6-ąją sugriautos Kachovkos hidroelektrinės kilęs potvynis neigiamai paveiks apie pusšimtį saugomų gamtos objektų 5 000 km² teritorijoje – įskaitant nacionalinius parkus ir rezervatus su...

Gamtininkai sako, jog Renavo dvaras yra pavyzdinis, jei kalbame apie biologinei įvairovei palankų aplinkos tvarkymą. Mat jį prižiūri... irgi gamtininkai. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė - tikri rūšių žinovai, siekiantys išsaugoti retas ir saugomas rūšis tiek dvare, tiek už jo ribų. Kaip dvare derinama biologinės įvairovės apsauga ir siekis pritraukti daugiau lankytojų? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Renavo dvaro sodybos archyvo nuotrauka

Alytaus regiono miestuose – kaip daug kur Vakarų Europoje – gyventojai nuo 2018 metų turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Iš gyventojų ir įmonių maisto bei žaliųjų atliekų regiono atliekų tvarkymo centras gamina elektros energiją ir kompostą, žemės ūkyje pakeičiantį sintetines trąšas. Teigiama, jog tai yra ne tik išteklius taupantis, bet ir klimatui palankesnis sprendimas – bet tik tuo atveju, jei atliekos surenkamos nevažiuojant didelių atstumų. Ar šį sprendimą galėtų pritaikyti ir kiti...

„Kaip sako britų ornitologai, šiemet yra tylusis pavasaris“, – pastebi Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis. Pasak jo, per pastarąsias dvi savaites, kai rudagalvių kirų kolonijoje dėl patvirtinto paukščių gripo masiškai ėmė gaišti paukščiai, ežero apylinkėse tapo neįprastai tylu. Ekologas liūdnai prognozuoja, kad dėl ypač paukščiams pavojingos viruso atmainos, šiemet Žuvinto ežere gali išgaišti visa keliatūkstantinė kirų kolonija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos...

Pernai Vilniuje, Šeškinės mikrorajone esantis lopšelis-darželis „Bitutė“ ant stogo pasistatė du bičių avilius. Atšilus orams, bitės lanko specialiai joms įrengtas ganyklėles, Ozo kalvas ir tampa vienu pagrindiniu stebėjimo objektų vaikams. Šiuos avilius su kolegomis įrengęs ir darželio mokytoją Astą Gernienę apmokęs „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad bitės natūraliai gyvena miesto aplinkoje, bet žmonės jas pamato tik pastačius avilius. Kaip miesto aplinka veikia bites, ir...

Pastarąjį dešimtmetį gamtos ir tikslieji mokslai išlieka mažiausiai populiarūs Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pasak universitetų, juos renkasi vis mažiau stojančiųjų, nors tokių specialistų poreikis didžiulis. Vieni teigia, kad tai lemia prastos abiturientų matematikos žinios, kiti kaltina demografiją ir valstybės požiūrį į aplinkosaugą apskritai. Komentuoja VU doktorantė Rasa Tumaševičiūtė, VU klimatologas Egidijus Rimkus, KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė,...